Vasara su šunimi. Pavojai atostogaujant.

Nukopinu iš vokietistų puslapio,gal kam nors bus naudinga... Nuoroda http://www.gsd-lithuania.com/LT/lt.htm



Kelionės automobiliu

Dauguma šunų be galo mėgsta keliones automobiliu, kadangi tai reiškia galimybę būti šalia mylimo šeimininko ir mėgautis naujais nuotykiais. Svarbu automobilyje surasti saugią vietą keturkojui, nuo pat pirmųjų pasivažinėjimų pratinti, kad jis nesiblaškytų, netrukdytų vairuotojui ir nesukeltų avarinių situacijų. Nedidelius šunis ir kates geriausia vežti specialiai tam skirtuose boksuose - čia jie jaučiasi saugiau ir patogiau. Maži šuniukai dažnai kenčia nuo pykinimo bei vėmimo mašinoje, kadangi jų vestibuliarinis aparatas yra dar labai jautrus. Labiausiai pykina važiuojant miesto gatvėmis, staigiai didinant ir mažinant greitį, darant daug posūkių. Šuo tampa neramus, stipriai seilėjasi, gali vemti. Augant šios bėdos dažniausiai praeina, tačiau kai kurie šunys visą gyvenimą sunkiai pakelia važiavimą automobiliu. Kenčiantys nuo supimo gyvūnai nemėgsta ir bijo kelionių. Todėl svarbu nuo pat mažens tinkamai pratinti šuniuką - pradžioje vežioti netolimais atstumais, po 10 - 15 minučių, prieš tai jo nereikėtų daug maitinti, geriausia, kad šuo būtų paėdęs šiek tiek lengvai virškinamo pašaro. Reikia, kad mašinoje nebūtų karšta ir tvanku. Stipriai nuo supimo kenčiantiems šunims kartais būna lengviau, jei jie važiuoja automobilyje uždarame, uždengtame tamsiame bokse. Jei vėmimas nepraeina, veterinaras paskirs tinkamų vaistų nuo pykinimo, kurie yra duodami likus keletui valandų iki planuojamos kelionės.

Kitas pavojus - praviri automobilio langai. Šunys labai mėgsta iškišti galva per atidarytą važiuojančio automobilio langą, ypač, kai karšta. Tai pavojinga, kadangi dėl stipraus vėjo ir dulkių po tokių pasivažinėjimų šunys dažnai suserga ausų bei akių uždegimais. Negalima taip vežti ir ką tik ežere ar upėje išsimaudžiusio šlapio šuns, kadangi jis gali lengvai peršalti ir susirgti periferinių nervų uždegimu arba miozitu (raumenų uždegimu). Jau kitą rytą po tokios kelionės gali atsirasti pūlingos išskyros iš akių, ausų, šuo gali sunkiai vaikščioti, pasukdamas galvą ar ėsdamas cypti dėl skaudančių raumenų. Taip pat važiuojant dideliu greičiu šunys dažnai kenčia nuo į juos atsitrenkiančių skraidančių vabzdžių, kurie gali rimtai sužeisti, ypač, jei pataiko į nosį ar akį.

Labai svarbu NIEKADA nepalikti vieno šuns automobilyje vasarą. Net ir trumpam. Uždarytas automobilis labai greitai įkaista kaip šiltnamis, todėl gyvūną labai greitai gali ištikti šiluminis smūgis. Jo pasekmės, net ir greitai suteikus pagalbą, gali būti liūdnos ir ne visada pavyksta gyvūną išgelbėti. Jei radote mašinoje tankiai kvėpuojantį, apsvaigusį ar nualpusį šunį, reikėtų jį kuo greičiau išnešti į gryną orą, paguldyti pavėsyje, apdėti kūną šlapiais rankšluosčiais arba apipilti vandeniu stengiantis sumažinti kūno temperatūrą ir kuo skubiau vykti į artimiausią gydyklą.
Panašus į šiluminį yra ir saulės smūgis. Jis ištinka, jei šuo ilgą laiką būna saulėje negalėdamas pasitraukti į pavėsį, neturėdamas vandens. Saulės smūgis ištinka dėl galvos kraujagyslių hipertermijos. Šuo gali pradėti vemti, svyruoti, daug šlapintis, prarasti sąmonę. Ypač atsargiems vasarą reikėtų būti per parodas ar paplūdimyje - pasirūpinkite, kad šuo visada turėtų pavėsį bei pakankamai geriamo vandens, zooprekių parduotuvėse galima įsigyti net ir specialių šuniškų kepuraičių. Pirmoji pagalba - kaip ir šiluminio smūgio atveju. Abi šios ligos reikalauja kuo skubiausios veterinarijos specialisto pagalbos.

Geliantys vabzdžiai

Musės, uodai, bitės, vapsvos, kamanės.
Jautresnės odos, alergiški šunys dažnai kenčia nuo uodų ir smulkių muselių įkandimų. Po pasivaikščiojimo gamtoje ir susidūrimo su šiais vabzdžiais šuns kūną išberia smulkiais mazgeliais, įkandimo vietoje plaukas atrodo lyg pasišiaušęs, gyvūnas gali kasytis, ypač dažnai nuo to kenčia trumpaplaukiai šunys. Stipriai sukandžiojus, šuo gali sutinti, ypač snukis ir akys. Tokiu atveju geriausia iš karto kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris suleis vaistų nuo alergijos, nes ilgiau palaukus, įkandimo vietos dažnai ima pūliuoti, ilgai gyja. Rinkoje jau atsirado daug ant odos lašinamų preparatų, kurie atbaido uodus ir muses, juos galima naudoti profilaktiškai kartą per mėnesį.
Taip pat šunys, ypač jauni, labai mėgsta gaudyti bites ir vapsvas, kartais tiesiog užmina ant jų bėgiodami po žolę. Šių vabzdžių įkandimai taip pat yra pavojingiausi alergiškiems gyvūnams. Be to, kad yra skausmingi ir nemalonūs, jie gali sukelti stiprią alerginę reakciją ir net anafilaksinį šoką bei mirtį, ypač jei įgelia ne pirmą kartą. Pavojinga yra ir tai, kad dažniausiai bitės įgelia į liežuvį arba burną, liežuvis ima stipriai tinti ir, nesiimant specialių priemonių, šuo gali tiesiog uždusti per gana trumpą laiką. Čia taip pat padės veterinarijos gydytojas. Alergiškų šunų savininkams mes patariame visada turėti po ranka gydytojo parinktų antialerginių preparatų, kad gamtoje ar sodyboje, kur nebus galimybės greitai pasiekti veterinarijos gydytoją, galėtumėte suteikti pirmąją pagalbą patys, bent jau kol atvyksite į artimiausią gydymo įstaigą.

Erkės

Erkės būna aktyvios nuo pat pirmų pavasario dienų, kai nutirpsta sniegas, iki žiemos šalčių. Ypač jos pavojingos vietovėse, kur gausiai priaugę krūmų ir nedidelių lapuočių medžių, aukštos žolės. Profilaktikai prieš erkes yra naudojami ant keteros lašinami preparatai: Advantix, Barc, Duowin contact, arba tų pačių firmų antkakliai nuo erkių. Tiesa, gamintojai rašo, kad jie veikia 3-4 mėn., bet geriausias jų veikimas pasibaigia praėjus mėnesiui, todėl šių preparatų naudojimą reikėtų pakartoti kas mėnesį. Jei vis dėlto įsisiurbė erkė, ją reikia atsargiai ištraukti suėmus už tos dalies, kuri matoma virš odos, ir netraukiant išsukti prieš laikrodžio rodyklę. Erkėms traukti taip pat yra specialūs pincetukai, kurie parduodami vet. vaistinėse ir zooprekių parduotuvėse. Jais suėmus erkę taip pat reikia išsukti. Negalima jos traukti per jėgą, nes odoje gali likti nuplyšusi erkės galvutė ar kojytės. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kitų skysčių – dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių, ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Ištraukus erkę, nereikia iš karto baimintis, kad kažkas baisaus nutiks jūsų šuniui. Šunys erkių pasigauna gana dažnai ir nebūtinai jos yra užsikrėtusios ligas sukeliančiais pirmuonimis. Reikia tiesiog stebėti šunį ir tik tuomet, jei pasireikštų kokie nors ligos požymiai, kreiptis i gydytoją. Dažniausia erkių platinama liga yra babeziozė.

Babeziozė

Babeziozė - tai pirmuonių (lot. - Babesia Canis), parazituojančių šuns eritrocituose, sukeliama liga. Juos perneša plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės, todėl liga pasireiškia tuose regionuose, kur yra ypač daug babezijas nešiojančių erkių. Šį pavasarį ypač ryškus babeziozės protrūkis pastebėtas pietų Lietuvoje. Kiti kraujasiurbiai vabzdžiai susirgimo neplatina. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babezijos vėl patenka pas pernešėją ir taip ši liga sparčiai plinta.

Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrėčia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai. Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus, šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tiriant periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.

Ligos eiga gali buti žaibiška (šuo gali greitai silpti ir net nugaišti), ūmi ar lėtinė. Tai labai priklauso nuo šuns atsparumo, gretutinių ligų ir kitų faktorių. Susirgus pakyla aukšta temperatūra (iki 41 C), šuo tampa liūdnas, apatiškas, blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės gali abortuoti. Ligos eiga labai priklauso nuo bendros organizmo būklės. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Pradėjus gydyti iš karto - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos ryškiai matomos mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinarijos gydytojui atskirti ją nuo kitų tipų anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydoma specifiniais, babezijas veikiančiais preparatais. Jie leidžiami vieną arba du kartus. Taip pat naudojama nespecifinė simptominė terapija - lašelinės tirpalų infuzijos, vitaminai, imunomodeliatoriai, kraujodarą skatinantys preparatai. Kartais net kraujo perpylimas.

Maudynės

Šunims maudantis ežeruose bei upėse, lakstant pakrantėmis dažniau pasitaiko infekcinės bei alerginės odos ligos, pvz., šlapiasis bei konkatinis (ar tikrai, nes internete randu tik kontaktinį) dermatitai, kurie atrodo kaip šlapiuojančios žaizdos odos paviršiuje, plaukai būna sulipę, sunkiasi pūliai. Tokiu atveju pažeistos vietos plaukus reikia kuo trumpiau apkirpti ir naudoti specialius preparatus, į kurių sudėtį įeina antibiotikai ir džiovinančios medžiagos. Preparatus įsigyti galima iš vet. gydytojo. Po maudynių upėje ar ežere, pasivaikščiojus kūdros pakrante, patartina šuns kailį gerai išplauti specialiu šampūnu arba tiesiog tekančiu vandeniu. Vandens telkiniuose gausu mikroorganizmų bei bakterijų. Jie nekenkia sveikai odai, bet greitai pradeda daugintis menkiausiuose odos įbrėžimuose - jie ima pūliuoti. Jei vėsu, šuns negalima palikti šlapio gulėti skersvėjyje. Reikia kruopščiai iššluostyti jo kailį – taip išvengsite ne tik peršalimų, bet ir odos problemų.

Kąstinės žaizdos.

Kai šunys bendrauja su nepažįstamais šunimis ar aiškinasi santykius didelėje šunų grupėje, tarp jų kyla konfliktai, dažnai neišvengiamos kąstinės žaizdos.

Kuo pavojingos kąstinės žaizdos? Pirmiausia tuo, kad jos visada pūliuoja, jei laiku nesiimama jokių priemonių to išvengti. Dažniausiai šeimininkai net nepastebi žaizdelės, nes dantis palieka tik nedidelę skylutę. Bet šioje vietoje sutraiškomi aplinkiniai audiniai, o tai suteikia puikią terpę daugintis patogeniniams mikrobams, patekusiems nuo kito gyvūno dantų bei su seilėmis. Įkandimo skylutė tampa infekcijos vartais, ji greit užsitraukia, ir po ja ima daugintis bakterijos, o kartais ir anaerobai, sukeliantys labai stiprius pūliavimus. Jei pirmą dieną po įkandimo žaizda apdorojama, skiriami antibiotikai, ji sugyja labai greitai. Jei ne - po kelių dienų gyvūnui pakyla temperatūra, įkandimo vieta stipriai patinsta, fliuktuoja dėl susikaupusių pūlių, kurie tirpdo aplink esančius audinius, gyvūnas nustoja ėsti, tampa apatiškas. Tada jau tenka ilgai jį gydyti atveriant ir drenuojant absesus, skiriant stiprių antibiotikų kursą.

Jei yra išplėšiami didesni audinių plotai, tačiau žaizdos stipriai nekraujuoja, jos dažnai yra paliekamos, galvojant, kad gyvūnai patys išsilaižys. Tačiau geriau jas iš karto apdoroti ir, esant reikalui, per parą susiūti. Tada gyjimas truks tik apie 7 - 10 d. vietoje kelių mėnesių, neliks didelių randų, kurie vėliau gali trukdyti judėjimui.

Peštynių metu gyvūnai ne tik susikandžioja, kartais jos baigiasi lūžusiais kaulais, galvos bei stuburo smegenų traumomis ar net mirtimi. Ypač pavojingos galvos smegenų traumos, nes tokiu atveju gali visiškai nebūti išorinių žaizdų, bet stipresnis smūgis į galvą gali sukelti ritmus ir ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus. Todėl, jei jūsų šuo susipešė, ir net jeigu jūs nepastebite jokių išorinių žaizdų, nelaukite. Jei nėra galimybės iš karto kreiptis į veterinarą, įkandimo vietą reikėtų atsargiai apiplauti antiseptiniais (furacilino, vandenilio peroksido, kalio permanganato) tirpalais, neleisti gyvūnui žaizdos laižyti, sutvarstyti ją švariu bintu ir, pageidautina tą pačią dieną, kreiptis į savo gydytoją.

O kad maksimaliai sumažintumėte susikandžiojimo riziką, neleiskite savo augintinio prie nepažįstamų gyvūnų. Jei šalia yra šeimininkas, pirmiausia pasiklauskite, ar jo šuo neagresyvus.

Viktorija, ačiū už straipsnį, manau, kad kiekvienas čia ras sau naudingų patarimų

Šios bjaurybės dabar labai aktyvios, nes išalkusios po žiemos.
Virgis buvo pas mūsų gydytoją pirkti katinui tablečių nuo kirminų (ruošiamės skiepams), tai gydykloj papasakojo, kad jau turėjo pacientų, kuriems reikėjo šalinti erkes.
Mes jau įsigijom FRONTLINE lašų, bet dar Smagiui kol kas nelašinom.
Papasakokit, kaip jūs saugojatės nuo šitų parazitų, kokius naudojate vaistus, o gal antkaklius. O gal be apsaugos išsiverčiate?

Aida rašo:

Nors pavasaris mūsų dar nelepina saulutės spinduliais, bet jau prasidėjo erkių sezonas !!!

Šios bjaurybės dabar labai aktyvios, nes išalkusios po žiemos.
Virgis buvo pas mūsų gydytoją pirkti katinui tablečių nuo kirminų (ruošiamės skiepams), tai gydykloj papasakojo, kad jau turėjo pacientų, kuriems reikėjo šalinti erkes.
Mes jau įsigijom FRONTLINE lašų, bet dar Smagiui kol kas nelašinom.
Papasakokit, kaip jūs saugojatės nuo šitų parazitų, kokius naudojate vaistus, o gal antkaklius. O gal be apsaugos išsiverčiate?

Aida,kiek teko girdėti,kad Frontline veikia tik blusas,o erkių ne? Jums veikia?
Aš tai n metų naudoju rusiškus Bars lašiukus,veikia puikiai,o kaina labai netgi priimtina. Perku turguj,arba prašau,kad draugai vežtų iš Baltarusijos,nes pas mus kiek žinau jais prekiaut negalima,kaip ir dauguma kitu rusiškų vaistų. Kai vaziuojam kur labiau i gamtą,labai puikus dalykas yra purškalas BIOKILL,juo reikia išpurkšti šunį prieš pasivaikščiojimą.Būna,kad net sau kojas papurškiu -100 proc jokių erkių. Naudoju jį kazkur kartą i savaitę.

Viktorija rašo:

Aida,kiek teko girdėti,kad Frontline veikia tik blusas,o erkių ne? Jums veikia?

Ir pernai vasarą naudojom tą patį Frontline, tfu tfu tfu nebuvo įsisiurbus nei viena erkė. Tik nežinau, ar čia vaistai apsaugojo, ar tiesiog taip pasisekė. Bet aprašyme tai rašo, kad ir nuo erkių saugo.
O tas BIOKILL būna veterinarijos vaistinėj ar žmonių?

Veterinarinese. Juo galima purskti guoli,voljera,budas,tikrai gerai veikia.

Viktorija rašo:

Aš tai n metų naudoju rusiškus Bars lašiukus

Kadangi domimės priemonėmis nuo erkių ir mes, norėjau Viktorijos paklausti, ar Bars tinka ir jauniems šuniukams (4 mėn.)? O perkate, spėju, Kalvarijų turguje?

Sandrute rašo:

Viktorija rašo:

Aš tai n metų naudoju rusiškus Bars lašiukus

Kadangi domimės priemonėmis nuo erkių ir mes, norėjau Viktorijos paklausti, ar Bars tinka ir jauniems šuniukams (4 mėn.)? O perkate, spėju, Kalvarijų turguje?

Tik dabar pamačiau klausimą.... Aš lašinu ir mažus ir didelius,erkės tikrai pavojingiau už lašiukus. Aha,perku Klavarijų turgavietėj.... Pirkau katei,dviem vokiečiams ir dviems pinčeriams,tai sumokėjau kažkiek virš 20 lt.... Kaina juokinga....bet naudoju jau kokius tris metus,man patinka.

Nupirkau Regbi ir Barbi antkaklius firmos KILTIX. Labai išgyrė, kad labai efektyviai padeda nuo erkių. Aš nelabai linkusi tikėti antkalių efektyvumu, bet dėl ramumo nusprendžiau pabandyt.

Sabina rašo:

Nupirkau Regbi ir Barbi antkaklius firmos KILTIX.

Tikrai įdomu, kaip seksis jūsų "eksperimentas" o tie antkakliai turbūt turi nemalonų kvapą?
Mes tai nusipirkom Duowin contact, bet dar nelašinom, nes šiuo metu nelabai kur po pievas ir vaikštom, po poros savaitėlių mėginsim o paskui gal paieškosiu Bars.

Po kiek laiko būtinai parašysiu kaip sekesi eksperimentas su antkakliais Labai norėčiau tikėt, kad erkių nepagausim, bet parašysim visą tiesą ir tiktai tiesą Laikas parodys, kas čia per stebuklas tie antkakliai. Kolkas galiu tk pasakyt, kad savaite jau dėvim ir tfu-tfu-tfu... , o toliau matysim

Man nepatiko antkakliai ,nuo ju visas suns kailis kaip miltais apibarstytas,net nezvilgedavo..

Citata :

Man nepatiko antkakliai ,nuo ju visas suns kailis kaip miltais apibarstytas,net nezvilgedavo..

Aš su okia problema tikrai nesusidūriau. Gal kitos kokios firmos antkaklius naudojot? KILTIX aš pernai likau labai patenknta Erkes kelis kart nuėmiau tik ropojančias. Bet ir tai vieną pas vieną kalę ir kitą pas kitą Ir čia per visą erkių sezoną. Šiais metais manau liksiu ištikima KILTIXUI vėl. Dar bandžiau Grikiu pakabuką nuo erkių, širdelės formos, jis ten atseit kažkokį gasą skleidžia ir erkės nekimba. Kiek žinau, kiek jis buvo sodyboj su tuo pakabuku tiek erkių buvo išvengta irgi. Gal šiais metais įsgysiu ir savo kalėms. Daikčiukas nepigus, bet panašu efektyvus irgi

Įdomių čia dalykų nuo erkių atradai, Sabina . Įdomu, kur mes galėtume įsigyti tokių? O tada ir lašiukų nereikia lašint?

Citata :

O tada ir lašiukų nereikia lašint?

Aš nelašinau nei karto. Antkaklius perku savo veterinarinej kur šunis savo vežu, o ta pakabuką pirkau pas savo draugę, jinai prekiauja KANIDAE maistu, kosmetika šunims ir va turėjo tuos pakabukus

Radau KILTIX aprašymą:
SUDĖTIS: viename 45 g antkaklyje yra: 2-izopropoksifenilo metilkarbamato (propoksuro) 4,5 g, flumetrino 1,013 g, pagalbinių medžiagų.
Nuolatos segamas antkaklis apsaugo nuo erkių ir blusų mažus šunis apie 6
mėnesius, vidutinio dydžio ir didelius – apie 7 mėnesius. Antkaklis
erkes ir blusas pradeda veikti praėjus 24 valandom po uždėjimo.
Vaistas skirtas išoriniam naudojimui. Užsegus antkaklį šuniui, reikia kruopščiai nusiplauti rankas.
Negalima leisti kūdikiams ir mažiems vaikams žaisti su gyvūnu, seginčiu antkaklį.
KILTIX antkakliai yra toksiški bitėms ir žuvims.
Kartais, pirmas dienas po antkaklio užsegimo, šunims gali šiek tiek
niežėti odą. Tokiais atvejais antkaklį būtina nedelsiant nuimti.
Pastebėjus apsinuodijimo klinikinius požymius, reikia taikyti simptominį
gydymą ir į veną švirkšti priešnuodžio atropino.
Galima naudoti vaikingoms patelėms ir laktacijos metu.
KONTRAINDIKACIJOS. Nenaudoti sergantiems ar sveikstantiems šunims bei esant didelių odos pažeidimų.

Vadinasi mums netinka, nes namie kūdikis

O pakabukas šitas? http://erkes.weebly.com/index.html

Citata :

O pakabukas šitas? http://erkes.weebly.com/index.html

šitas

Pabandysiu šią vasarą tą naujovę - pakabuką su ultragarsu. Pažiūrėsim kaip veiks. Gaila šunis nuodyti ta chemija pastoviai.

Nors pavasaris gan nenoriai šiemet ateina į Lietuvą, tačiau visokie parazitai ir kenkėjai nesnaudžia. Erkių sezonas jau prasidėjo - skelbia žiniasklaida. Nuo šitų bjaurių parazitų reikia stengtis apsaugoti ne tik mūsų mylimus augintinius, tačiau apsisaugoti ir patiems.
Šiek tiek patarimų "Valstiečių laikraščio" publikacijoje.

Citata :

Erkių sezonas šiais metais prasidėjo kovo pabaigoje. Storas sniego sluoksnis greitai nutirpo, dirvos paviršius sušilo, diena pailgėjo – to pakanka, kad erkės suaktyvėtų. Erkės pavasarį visada būna išalkusios. Joms išgyventi būtinas kraujas – tam, kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos sudėtų.


Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia – kaklą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje. Prieš pradėdama „egzekuciją“ erkė kartu su seilėmis suleidžia nuskausminamųjų medžiagų, todėl jos įkandimo nejuntame. Įsisiurbusi į odą, ji ten „įsicementuoja“, todėl erkę sunku ištraukti. Erkė prisisotina, kai padidina savo kūno masę 100–200 kartų. Tada ji lengvai atsikabina ir nukrinta.
Lietuvoje paplitusios erkės platina erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus. Kai kuriose vietovėse surinktose erkėse aptikti babeziazės ir erlichiazės sukėlėjai. Ligos sukėlėjus jos perduoda palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje gausėjant erkių, neišvengiamai daugėja ligos platintojų.

Lietuvoje Laimo ligos sukėlėju užsikrėtusios vidutiniškai apie 15 procentų erkių, o erkinio encefalito virusu – dar mažiau. Jeigu po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva, nuo kelių iki keliolikos centimetrų pločio plintanti dėmė, skauda galvą, pakyla temperatūra, apima bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti pasakyti apie įsisiurbusią erkę.
Skiepytis niekada ne vėlu
Jokia naujiena, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis niekada ne vėlu. Pirmiausiai dėl to, kad susidaro ilgalaikis imunitetas. Visiškai pasiskiepyti reikia trijų vakcinos dozių.

Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji skiriama po 9–12 mėnesių. Viena vakcinos dozė kainuoja apie 100 litų (iš viso trijų vakcinų dozės kainuos 300 Lt).
Visiškai pasiskiepijus, imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės po trejų metų, o vėliau – skiepytis kartą kas penkerius metai. Imunitetas susidaro po antros vakcinos dozės. Vadinasi, jei po antro skiepo praėjus 10 dienų įsisiurbs užkrėsta erkė, encefalitu nesusirgsime. Trečia dozė imunitetą sustiprina. Patariama skiepytis visiems Lietuvos žmonėms, nes erkės paplitusios visuose šalies rajonuose. Be abejo, pirmiausia tai turėtų padaryti žmonės, gyvenantys arti tų vietovių, kuriose nustatyti gamtiniai erkinio encefalito židiniai, ir dirbantieji ar dažnai laisvalaikį praleidžiantieji gamtoje.
Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų amžiaus.
Skiepydamas gydytojas į organizmą suleidžia antigeną – paruoštą viruso dalelę. Pasiskiepijus dūrio vietos negalima liesti rankomis, šveisti kempine.
Nerekomenduojama skiepytis tiems, kurių sveikata tuo metu sutrikusi – turi temperatūros, paūmėjusios lėtinės ligos. Konsultuotis su gydytoju prieš skiepijimąsi patartina nėščiosioms ir vaikams iki 1 m.
Apsaugos šviesūs drabužiai
Į miškus ar parkus reikia eiti tinkamai apsirengus. Reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kojų. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
Grįžus iš miško, kūną būtina dėmesingai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, mat sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant pašalinti. Jei nėra galimybių tuo metu kreiptis į medikus, erkę suimkite kuo giliau pirštais arba pincetu ir staigiai ištraukite. Jei traukiant erkės kūno dalis liko odoje, nereikia baimintis: tai nepavojinga. Įsisiurbimo vietą patepkite dezinfekuojančiu tirpalu.
Ką reikia žinoti apie atbaidančias priemones
Erkes galima atbaidyti specialiomis medžiagomis – repelentais. Tai gali būti aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Jais apipurškiami ar tepami žmogaus oda, drabužiai, lovos tinklai ar užuolaidos. Erkes šios priemonės atbaido nuo 15 min. iki 10 val., dažniausiai 4–6 val. Kaip ilgai ir efektyviai priemonė veikia, priklauso nuo repelento rūšies, panaudojimo būdo, aplinkos sąlygų, vabzdžių jautrumo repelentui.

Čia viena maskvietė prašo atvežti, jeigu kartais Lietuvoj yra. Internetinėse parduotuvėse galima būtų rasti, bet ten pristatymas nuo 3 iki 15 darbo dienų, tiesiog nebėra tiek laiko, nes mano Virgis jau pirmadienio ankstų rytą išvažiuoja į Maskvą

Na, mielieji, erkių sezonas jau prasidėjo Kas kaip ginamės nuo tos bjaurasties ?

Mano vyrai prieš išvažiuodami Lietuvon tradiciškai užsilašino Frontline lašiukus. Naudojam juos metai iš metų - tfu tfu tfu, dar nei vienos erkės nepagavom. Nors mes aišku ne taip dažnai būnam tokiose vietose, kur jų daug... Pasipasakokim, pasidalinkim patirtim

As tai nieko naujo nepsakysiu, anksciau naudojom, kaip ir jus Aida, frontline, bet dabar jau kokie antri metai kai sivis ju nei kokiu kitu nenaudoju, nei nuo blusu nei nuo erkiu, neturim is kur ju gaut aisku tfu tfu tfu, kad neprisisnekejus
Gal jei vaziuotume i LT tada uzsilasintume kazko, bet siaip nenaudoju jokios chemijos, sunis apziuriu kasdien ir niekad nieko nesu aptikus.
Tiesa kartais gauna cesnako kokio paskanaut ir kartais perskalauju kaili su acto tirpalu, tiek tos prevencijos
Mano mama savo augintiniams naudoja Bars lasus, sunys katinai, laisvai valkataujantys po kaima, bet jokiu gyviu neparsinesa

O as tradiciskai jau kelinti metai is eiles perku tuos brangius antkaklius nuo erkiu ir blusu bayer firmos. Tikiuosi padeda. Kas ten ka supaisys, kas nuo ko kiek pagelbeja. Gal cia visos tos priemones tik tam, kad zmogus ramiau jaustusi saugodamas kazkaip suni. Garantijos neduos niekas. Nera 100 procentines priemone jokios nuo sitos velniavos... Dar isigijome neslifuotus gintarinius karolius, tai dabar devime, sako, kad padeda. Kiek tame tiesos nezinau, bet bandom :)

Kazkur buvau skaicius apie tuos gintarinius karolius, bet man labai keistai atrodo jie kazin kailiuko neaptrins jie? Mano Rokio labai plaukas greit nusitrina jei ilgiau pabuna su antkakliu kad ir labai atpalaiduotu, tai jam turbut net nedeciau. Dar pagalvojau, kad greiciausiai panos mano tuos karolius nuo sunu nukabintu, gi reik graziom but