Šuo vemia

Ką turite žinoti ir ko imtis, jei Jūsų šuo vemia

Šuo – ne tik Jūsų augintinis, šeimos narys ir geriausias draugas. Jis – gyvas organizmas, kuriam reikia meilės, dėmesio ir nuolatinės priežiūros. Deja, kad ir kaip gerai prižiūrėtumėte ir mylėtumėte savo augintinį, greičiausiai nepavyksta išvengti įvairių susirgimų ar negalavimų.

Vienas dažnai pasitaikančių negalavimų yra vėmimas. Kaip rūpestingas šeimininkas, šuniui pradėjus vemti, Jūs stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtumėte savo augintiniui ir palengvintumėte jo kančias. Vėmimas – tai dažnas tam tikrų šuns negalavimų požymis ir nereta šeimininkų kreipimosi į veterinarijos gydytoją priežastis. Vėmimą gali sukelti daug įvairių priežasčių, tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas, apžiūrėjęs gyvūną. Dažniausiai pasitaikančios vėmimo priežastys yra: sugedęs ėdalas, kai kurių maisto medžiagų netoleravimas, dirginančios medžiagos bei svetimkūniai virškinimo trakte, virusinės infekcijos, skrandžio ar kasos uždegimas, kepenų ar inkstų ligos, endokrininių liaukų ligos, virškinimo trakto navikai, transportavimo suketas vėmimas (supimo liga).

Kaip minėta, dažnai šunys vemia, kad pašalintų nereikalingas ar galimai pavojingas medžiagas (pvz., svetimkūnius ar nuodus) iš skrandžio. Tačiau jei vėmimas nesiliauja toms medžiagoms pasišalinus, jis gali tapti pavojingu. Besikartojantis vėmimas sukelia rimtų problemų, dėl kurių pablogėja Jūsų šuns savijauta:

•šuo serga ir kenčia,
•sutrinka medžiagų apykaita ir elektrolitų pusiausvyra,
•organizmas netenka skysčių,
•galimas organizmo išsekimas.
Vėmimą gali lydėti ir kiti negalavimai, pvz., pykinimas, skausmas pilve, viduriavimas, silpnumas ar mieguistumas. Užsitęsęs vėmimas nemalonus tiek Jums, tiek Jūsų augintiniui. Būkite atsargūs, kad besikartojantis negalavimas nepadarytų didesnės žalos.

Labiausiai paplitę klaidingi mitai apie šunų vėmimą yra šie: tai natūralus šuns organizmo apsivalymo procesas; vėmimas gali padėti gyvūnui geriau jaustis; šeimininko nuostata „stebėk ir lauk, kol praeis“. Taip pat klaidinga manyti, kad vėmimo sustabdymas gali „paslėpti“ tikrąsias negalavimo priežastis.

Vėmimas gali būti gydomas:

•skysčių terapija,
•specialia dieta,
•vaistais prieš vėmimą.
Jei Jus neramina šuns elgesys, ir vėmimai kartojasi, nedvejodami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas. Norint išvengti vėmimo ar sumažinti jo žalą, daugeliu atvejų geriausias sprendimas yra pradėti ankstyvą palaikomąjį gydymą vėmimą slopinančiais vaistais. Nuo šiol veterinarijos mokslo pažanga leidžia veterinarijos gydytojui suteikti efektyvią pagalbą Jūsų šuniui. Gydymas gali būti pradėtas klinikoje ir tęsiamas namuose dar keletą dienų, remiantis rekomenduota gydymo schema.

Visą reikalingą papildomą informaciją gausite veterinarijos gydymo įstaigoje. Jei aktualu, teiraukitės veterinarijos gydytojo ir apie transportavimo (supimo ligos) sukelto vėmimo prevenciją.

Šaltinis www.bimas.lt
Parengta pagal „PFIZER Animal Health“ pateiktą medžiagą